Gabrielė Čepavičiūtė mėgsta klasiką. Jei galėtų, kostiumus ji vilkėtų nuolat. Silpnybę 19-metė plaukikė jaučia ir kaklaraiščiams. Prieš porą metų sportininkė pradėjo ieškoti ir kaupti vis įdomesnių šios aprangos detalės variantų, tad šiuo metu turi jau nemažą kolekciją. „Esu tas žmogus, kuris nenori pirkti bet ko. Įsigyju tik išskirtinius, širdžiai artimus, daiktus“, – teigia G. Čepavičiūtė.
Lozoraičio pavyzdys
Neseniai, gegužės 5 d., Niujorko Metropoliteno meno muziejuje vyko tradicinis Kostiumų instituto pokylis, geriau žinomas kaip „Met Gala“. Šiemet renginio tema buvo „Superfine: Tailoring Black Style“, akcentuojanti juodaodžių dendizmo paveldą ir jo poveikį mados pasauliui. Taigi, ten raudonuoju kilimu žengė daugybė svečių, pasipuošusių kostiumais.
„Man labai patinka kostiumai, ypač vyriški ir viskas, kas su jais susiję, pavyzdžiui, kaklaraiščiai, liemenės. Todėl „Met Gala“ įvaizdžius stebėjau su pasigėrėjimu. Norėčiau, kad man kas nors pasiūtų kažką tokio ekstravagantiško, išskirtinio, smagaus, – atvirauja plaukikė. – Dažnai žmonės sako, kad visi mano drabužiai turi kažkokį akcentą. Ir tai yra tiesa. Jei, pavyzdžiui, perku baltus marškinėlius, jie būna su kažkokiu išsiuvinėjimu, paveiksliuku ar idėja. Tiesiog baltų marškinėlių turiu gal tik porą, kuriuos dažniausiai vilkiu važiuojant į varžybas.“
Tačiau klasikinė apranga skirta ne tik kažkokioms ypatingoms progoms. Laisvalaikiu, susitikdama su draugais, sportininkė taip pat stengiasi „palaikyti klasiką“. Sportinę aprangą ji vilki tik namuose arba vykdama į treniruotes. Tiesa, kadangi G. Čepavičiūtė dar yra moksleivė, tad kasdienybėje didžiąją laiko dalį tenka būti pasipuošus uniforma.
„Nacionaliniame Mikalojaus Konstantino Čiurlionio dailės muziejuje Kaune buvo paroda „Lozoraičiai – vilties diplomatija: šimtmetis valstybės naudai“. Kalbėdamas apie savo šeimą, Lozoraitis jaunesnysis sakė, jog niekada gyvenime nėra matęs tėvo be kostiumo ir kaklaraiščio. Net ir vasaros metu daugiausia, ką jis sau leisdavo, tai nusiimti švarką. Paskaičiau tuos prisiminimus ir pagalvojau, jog norėčiau, kad taip žmonės į mane žiūrėtų. Kad jie pamatytų mane be kaklaraiščio ar marškinių ir susimąstytų, kodėl taip nutiko. Toks įvaizdis mane labai traukia“, – „Sporto madai“ pasakoja plaukikė.
Interneto pagalba
Pasak paralimpietės, save ji vadintų žmogumi, kuris domisi mada, tačiau naujausių tendencijų nesivaiko. Jai patinka ieškoti savo stiliaus ir žmonių, kurie įkvėptų. Tuomet mergina bando atkartoti jų įvaizdžius, ar „pasiskolinti“ tam tikras detales. Sportininkė priduria, jog dažniausiai mados pasaulio naujienas sužino iš socialinių tinklų, nes mados žurnalų neperka. O dominančius straipsnius apie madą skaito internete.
Įprastai internete plaukikė ir apsipirkinėja. Mat, vaikščiojimas po parduotuves – ne jai. Šios veiklos mergina labai nemėgsta: „Jei tikrai reikia eiti į parduotuvę, kiek galiu, stengiuosi nukelti šį apsilankymą. Ypač nepatinka didžiuosiuose prekybos centruose, nes ten yra daug žmonių, garsi muzika. Tokiose vietose prasikankinu ir nejaučiu jokio malonumo. Tikrai nesu iš tų žmonių, kurie visą dieną gali praleisti parduotuvėse. Žinoma, jei rasiu kas patinka, išeisiu iš ten laiminga. Tačiau vis tiek būsiu išsekusi tiek fiziškai, tiek psichologiškai. Tokiu atveju, grįžus namo reikės laiko atsigauti ir iš naujo pasikrauti „baterijas“. Taigi drabužius stengiuosi pirkti internetu.“
Vieno mėgstamiausio prekės ženklo ar dizainerio sportininkė neturi. „Galima sakyti, dar esu paieškose. Tačiau labai mėgstu nišinius prekės ženklus. Patinka žiūrėti, ką kuria lietuviai, norisi palaikyti savus kūrėjus. Pavyzdžiui, „Baubas“. Šio prekės ženklo kūrėją atradau visiškai netyčia. Stengiuosi kuo mažiau pirkti iš greitosios mados parduotuvių. Man labai gaila aplinkos, negana to, jų prekių ir kokybė nėra pati geriausia. Esu 100 proc. už tvarią madą“, – teigia G. Čepavičiūtė.
Britų maištininkė
Paklausta, ar „draugauja“ su suknelėmis ir sijonais, plaukikė atsako, jog spintoje turi porą suknelių, visas kitas atidavė. „Pasilikau porą, nes jos labai gražios, jas gavau dovanų, tad gaila atiduoti. Nors vis dėlto jų nevilkiu. Jau keleri metai nedėviu suknelių ir sijonų. Viskas pasikeitė. Didžiąją gyvenimo dalį nevilkėjau kelnių, o tik sukneles ir sijonus. Kadangi tekdavo užsidėti įtvarą, buvau įsitikinusi, jog ant jo kelnės negražiai atrodo ir matosi, kad yra įtvaras. Todėl nenorėjau vilkėti kelnių. Tuomet mama juokaudama pasakė, jog šiais laikais egzistuoja ir plačios kelnės. Pradėjau dėvėti plačias kelnes ir pamačiau, jog tai rūbas, kuris man daug labiau patinka nei suknelės ar sijonai. Tad, jau keleri metai vilkiu kelnes“, – „Sporto madai“ sako paralimpietė.
G. Čepavičiūtė yra iš tų žmonių, kurie po juoda spalva „nesislepia“. Priešingai, ji labai mėgsta ryškias, akį traukiančias, spalvas. „Mano spintoje yra labai mažai juodos ar baltos spalvos drabužių. Iš tiesų, kartais, norint sukurti kažkokį įvaizdį, jų trūksta, tad galbūt ir reiktų įsigyti. Pati čia sau išsikasiau duobę. Nors, pripažįstu, nuo galvos iki kojų juodas įvaizdis yra gražus. Tačiau turbūt nuobodžiausia yra smėlio spalva ir jos įvaizdžiai. Niekada gyvenime negalėčiau pasirinkti tokios spalvos įvaizdžio. Nors, žinoma, niekada nesakyk niekada. Tokiu atveju situaciją nebent reikėtų gelbėti su kažkokiomis ryškiomis detalėmis“, – samprotauja plaukikė.
Į klausimą, ar turi kokią stiliaus ikoną, kurios įvaizdžiais žavisi, galbūt net juos kopijuoja, G. Čepavičiūtė atsako teigiamai. Jos stiliaus ikona buvo britų dizainerė Vivienne Westwood: „Man patinka tas maksimalizmas. Man patinka žmonės, kurie „užima vietos“. Visada tokius žmones, kurie rengiasi ekstravagantiškai, visi prisimena. Legendinė prancūzų dizainerė Coco Chanel yra pasakiusi, jog prieš išeinant iš namų, reiktų pažiūrėti į veidrodį ir nusiimti vieną aksesuarą. O V. Westwood teigė, jog daugiau yra daugiau, o mažiau yra nuobodu. Taigi, aš pritariu pastarajam variantui.“
Pati plaukikė į aksesuarus didesnį dėmesį atkreipė prieš porą metų, kai pradėjo kaklaraiščių „medžioklę“. Taip pat jai patinka diržai, rankų papuošalai, laikrodžiai, žiedai. Dėl kepurių mergina dar neturi griežtos nuomonės, nežino, kiek jas mėgsta. „Tačiau aksesuarai yra svarbus įvaizdžio elementas. Jie sukuria bendrą vaizdą“, – paaiškina plaukikė.
Viskas suderinta
Žinoma, sportininkui svarbiausias yra rezultatas. Nors ir per varžybas norisi atrodyti gerai.
„Prieš varžybas ar varžybose, aišku, klasikiniu stiliumi nesirengi. Nors man ir patinka, bet tai reikalauja laiko ir energijos, – teigia G. Čepavičiūtė. – Nemėgstu, kai per treniruotes plaukimo kostiumas nesiderina su kepuraite. Taigi, pati visada stengiuosi juos suderinti. Varžybų plaukimo kostiumai yra brangūs, tad jų daug neprisipirksi, tačiau tuomet taip pat bandai tiesiog priderinti kepuraitę. Žinoma, visus šiuos dalykus darau dėl savęs, nes man patinka, kai viskas dera ir gražiai atrodo. Ne kartą yra sakę, jog pas mane visada viskas suderinta. Beje, varžyboms spalva yra nesvarbi, gali plaukimo kostiumą rinktis kokį nori“, – sako 2024 m. paralimpinių žaidynių dalyvė, startavusi kaip pirmoji Lietuvos plaukikė moteris paralimpietė.
Sportininkė pasakoja, jog varžybose pastebi ir kitas plaukikes. Ypač atkreipi dėmesį, kai, pavyzdžiui, prekyboje pasirodo naujos kolekcijos plaukimo kostiumas ir iškart pamatai, kas jį vilki baseine.
„Smagu pamatyti, kaip naujos kolekcijos atrodo realybėje. Nors net nebūtina kalbėti apie sportininkus, jei pamatau kažką įdomaus kito žmogaus aprangoje, visada atkreipiu dėmesį. Negana to, stengiuosi sakyti komplimentus. Paklausiu, kur įsigijo ir pagiriu“, – teigia G. Čepavičiūtė.
Pagrindinė nuotrauka: asmeninio albumo