Emilija Gelažninkienė: „Domiuosi patogia mada, tuo, kas man tiktų į dykumą“

Šis mini interviu darytas dar prieš Emilijai Gelažninkienei išvykstant į išsvajotąjį Dakaro ralį. Debiutinėse sunkiausiose pasaulyje lenktynėse (kur vairavo bagį) ji užėmė 9-ąją vietą ir tapo pirmąja moterimi iš Lietuvos, įveikusia Dakarą.

Ar domiesi mada?

Taip. Dažniausiai visa tai vyksta socialiniuose tinkluose. Anksčiau dar pirkdavau kažkokius žurnalus, bet dabar viską gali pasižiūrėti internete ir užsisakyti tam tikras prenumeratas. Tačiau, galima sakyti, jog domiuosi kitokia mada. Domiuosi patogia mada, tuo, kas man tiktų į dykumą. Mano visi rūbai yra apie tai – smėlio arba chaki spalva, cargo kelnės ir pan. Kartais pasižiūriu ir garsių dizainerių kūrybą. Ir „Dior“, ir „Balenciaga“ mados namai mėgsta tokius dalykus. Taigi tikrai tuo domiuosi. Negana to, darbe ir pačiai kartais tenka sukurti tam tikrus dizainus, tad man tai yra labai artima ir labai įdomu.

Jei galėtum rinktis bet kurį Lietuvos ar užsienio dizainerį, prekės ženklą, kas norėtum, kad kurtų tau lenktyninę aprangą?

Nežinau, ar ją galima vadinti dizainere, bet rinkčiausi Peggy Gou. Ji yra Pietų Korėjos didžėjė. Man labai patinka visas jos stilius. Nežinau, ar ji pati viską kuria, turbūt tam turi komandą. Bet kuriuo atveju, man labai patinka, kaip ji rengiasi, patinka jos stilius. Norėčiau su ja bendradarbiauti.

Ar tau svarbi, kokia yra lenktynių apranga? Ar prieš važiuodama į lenktynių startą, daraisi makiažą?

Tai tikrai yra labai svarbu. Nors susiduriu su merginomis, kurios, pavyzdžiui, dalyvauja motokroso varžybose ir džiaugiasi, jog čia nereikia dažytis, nes čia yra sportas. Tačiau aš į trasą visada einu pasidažiusi, susišukavusi, mano kiekvienas startas yra su švaria, gražia apranga. Visada pasidažau blakstienas, antakius ir lūpas. Pudros naudoju minimaliai, o būnant su šalmu, jos beveik išvis nenaudoju. Mano nuomone, kaip tu atrodai, taip tu ir jautiesi, taip tu ir važiuoji. Tikiuosi, jog manęs niekur nematė ir nematys su kažkokiais suplyšusiais rūbais. Man svarbu, kaip aš atrodau gatvėje ir trasoje. Po finišo netgi neduodu interviu, kol nesusitvarkau veido.

Lenktynininkės apranga ar prabangi žymaus dizainerio suknelė?

Lenktynininkės apranga, kuri sukurta žymaus dizainerio.

Koks būtų tavo svajonių pirkinys iš mados pasaulio?

Kai kurios moterys svajoja apie prabangias rankines ar batelius, tačiau aš tokių svajonių neturiu. Turiu tik vieną svajonę, nors ji su mada nesusijusi. Tai yra Dakaro ralis. Nėra tokio daikto, kurį labai norėčiau įsigyti. Na, nebent tai būtų antras bagis.

Ar turi daug aukštakulnių, mėgsti juos avėti?

Turiu jų labai daug (skaičiuoja). Manau, apie 15 porų tikrai drąsiai yra. Iš tiesų dažniausiai juos aviu, pavyzdžiui, kai einu į susitikimus. Man labai patinka aukštakulniai, tačiau nelabai turiu progų juos avėti.

Tad, vis dėlto, ar tavo spintoje daugiau vietos užima kelnės/šortai ar suknelės/sijonai?

Tikrai daugiausiai vietos yra skirta cargo kelnėms. Taip pat turiu nemažai ir sportinės aprangos komplektų. Nes aš ne tik lenktyniauju, bet lankau ir Pilates užsiėmimus. Dar dažnai važinėju ir dviračiu, taigi tam turiu įvairiausių tamprių, kombinezonų. Pastarųjų mano spintoje galima rasti labai skirtingų, pavyzdžiui, su iškirpta nugara, su įvairiais raštais ir pan. Nors, žinoma, turiu ir suknelių, nes kartais reikia eiti į renginius.

Ar mėgsti apsipirkinėti?

Labai. Ypač mėgstu dėvėtų drabužių parduotuves, pavyzdžiui, „Humaną“. Už jas man nėra geresnių parduotuvių. Ir būdama užsienyje nueinu į dėvėtų rūbų parduotuves. Ypač patinka, kai ten būna įvairių garsių prekinių ženklų prekių, galbūt netgi jų vintažinių kolekcijų. Gali įprastoje parduotuvėje įsigyti brangesnius batus, o „Humanoje“ nusipirkti rūbus už porą eurų. Tas jausmas, kai kažką atrandi yra kažkas tokio. Man tai labai patinka.